velniapinigis

velniapinìgis, -ė smob. (2) NdŽ, DŽ, Ėr, Šn, Snt, Prl, Iš, vélniapinigis (1) daug pinigų turintis šykštuolis: Kas, kad turtingas, kad velniapinìgis An. O jis gali eit į piršlius – šitoks velniapinìgis Plv. Ta Vizbarienė tai, Dieve mylėk, kokia velniapinìgė boba: dreba, bijo, kad nepapigintų parduot Km. ^ Iš vélniapinigio kišenės pinigų neišimsi Užp.